Londone gyventojų skaičius sparčiau augti pradėjo tik XIX a ir XX a pradžioje. Iki tol miestas. pagal gyventojų skaičių nebuvo vienas iš didžiausių Europoje. Jį, kaip ir visus Viduramžių miestus, siaubė karai ir epidemijos. Viskas pasikeitė Didžiajai Britanijai sukūrus galingą jūrinę imperiją ir į sostą įžengus karalienei Viktorijai, kurios valdymo metais Anglija suklestėjo. Čia plūdo gėrybės ir žmonės iš visų kolonijų, kurios nusidriekė nuo Indijos iki Amerikos.
Miestas kūrėsi ir klestėjo kartu su Senajame Žemyne ir Europoje prasidėjusi industrijos epocha. Būtent tada pastatyti ištisi pramoniniai rajonai, tokie, kaip East End. Nors pirmasis geležinkelis nutiestas tik 1836 m., po 20 m. mieste jau stovėjo 6 geležinkelio stotys.
Per audringą XIX a. miesto gyventojų padaugėjo 6 kartus ir pasiekė 6 mln. žmonių.
Maždaug nuo 1825 iki 1925 m. Londonas buvo didžiausiu pasaulio miestu. Tik vėliau jį aplenkė Niujorkas. Daugiausia gyventojų Didžiosios Britanijos sostinėje buvo1939 m. (apie 8,6mln.).
Šiandien Londonas antras pagal dydį Europos miestas (jį lenkia Maskva, Rusijos sostinė) ir 22 pagal gyventojų skaičių pasaulyje.
Pirmasis gyventojų surašymas Didžiosios Britanijos sostinėje įvyko 1801 m. Nuo tada žinomi tikslūs skaičiai. Iki tol gyventojų skaičių galima vertinti tik pagal archeologų ir istorikų duomenis.
Gyventojų skaičius Londone
50 m. 5—10 tūkst.
140 m. 45—60 tūkst.
300 m. 10—20 tūkst.
400 m. mažiau kaip 5 tūkst.
500 m. keli šimtai
700 m. keletas tūkst.
900 m. keletas tūkst.
1000 m. 5—10 tūkst.
1100 m. 10—20 tūkst.
1300 m. 50—100 tūkst.
1350 m. 25—50 tūkst.
1500 m. 50—75 tūkst.
1600 m. 200 tūkst.
1650 m. 350 tūkst.
1700 m. 550 tūkst.
1750 m. 700 tūkst.
1801 m. 959 tūkst.
1831 m. 1,655 mln.
1851 m. 2,363 mln.
1891 m. 5,572 mln.
1901 m. 6,507 mln.
1911 m. 7,161 mln.
1921 m. 7,387 mln.
1931 m. 8,110 mln.
1939 m. 8,615 mln.
1951 m. 8,197 mln.
1961 m. 7,993 mln.
1971 m. 7,453 mln.
1981 m. 6,805 mln.
1991 m. 6,829 mln.
2001 m. 7,322 mln.
2003 m. 7,388 mln.
2010 m. 7,8 mln.
