Londono metro tikrai vertas, kad bent vieną kartą gyvenime juo pasivažinumėte. Firminiai raudonai – juodi traukiniai seniai tapę viena iš vizitinių miesto kortelių, nors Londono metro labai primena Paryžiaus metro.
Londono, kaip ir Paryžiaus, metro stotyse pagrindinis dėmesys skiriamas jų funkcionalumui, o į dizainą nekreipiama tiek daug dėmesio, todėl daugelis stočių nepasižymi grožiu. Stotys išdėstytos arti viena kitos, todėl vos spėji įsitaisyti ilgai kelionei, o traukinys jau stoja sekančioje stotelėje. Tarp kitko, kai kurios metro atšakos, kaip pavyzdžiui DLR, ypatingos tuo, kad traukiniuose nėra mašinistų. Jie valdomi kompiuterio.
Orientuotis metro gana paprasta, kadangi ten yra labai daug nuorodų. Tačiau turi žinoti ne tik savo stotelę, bet ir atšakos galutinę stotelę, tam kad teisingai pataikytumėte nueitumėte iki reikalingos platformos. Kitu atveju galite pakliūti į nelabai malonų labirintą. Taip pat būtina atidžiai sekite elektronines nuorodas, kadangi iš vienos platformos traukiniai gali išvykti visiškai skirtingomis kryptimis. Taip pat reikia pažymėti, kad Londono metro stotyse praėjimai gana siauri, daug laiptų. Bet daugelių atvejų galima pasinaudoti liftu tam, kad pakiltumėte į viršų.
Taip pat būtina pažymėti, kad Londono metro ne visada laikosi grafiko. Dėl vienų ar kitų priežasčių jie gali vėluoti ar važinėti nereguliariai. Kaip atsiprašymą, Londono požemių tarnautojai, naudoja paslaptinga išsireiškimą „Signal Failure”.
Gali iškilti sunkumų perkant bilietus. Pirma, dėl suskirstymo zonomis, antra dėl įsigijimo būdo. Dauguma žmonių bilietus perka specialiuose automatuose, o visi kiti stovi ilgose eilėse. Geriausia nusipirkti „Oyster” kortelę, kuri suteikia teisę važiuoti bet kuriuo miesto transportu, išskyrus taksi. Kortelė taip pat suteikia nuolaidą pasiplaukiojimams upe. Labai svarbu nepamiršti užfiksuoti kortelėje išėjimo iš metro momentą, kitaip kortelę įneštas depozitas gali būti negražintas.
Atminkite, kad ne visose metro stotelėse yra išėjimai, kuriuose reikia perbraukti kortele. Jei nutiks taip, kad išeinant iš metro, jūsų kortelėje pritruks lėšų, jūsų neišleis. Tokiu atveju jūs privalėsite įnešti į kortelę trūkstamą sumą.
Egzistuoja ir kiti bilietų tipai. Pavyzdžiui ekonomiškas bilieto variantas „Day Travelcard off-peak”. Toks bilietas galioja po nustatytų piko valandų iki pat vakaro. Tokia kortelė, suteikianti teisę keliauti keturiose metro zonose kainuoja apie 5,40 svaro, kaip palyginimas, kelionė tokiu atstumu į vieną pusę, kainuoja apie 4 svarus. Jei ruošiatės Londone prabūti 6-7 dienas, pravartu įsigyti „Travelcard” kortelę. Tokios kortelės kaina 23,10svarų. Ji suteikia teisę 7 dienas važinėtis autobusu ir metro 1-3 zonos ribose. Galima pirktis ir vienadienę kortelę, bet ji kainuoja 4,50 svaro ir pradeda galioti tik nuo 9:30.
Galima pasinaudoti ir antžeminiu transportu. Pavyzdžiui, Londono simboliu seniai tapusiais, dviaukščiais autobusais. Tiesa, dabar klasikiniai senieji dviaukščiai autobusai kursuoja pagrinde vienu 15 maršrutu, apimančiu Londono centrą (Trafalgaro aikštė ir toliau į Tauerio pusę, kas labai tinka turistams). Klasikiniuose ” dabl-dekeriuose” nėra durų, užšokti ant autobuso galinės platformos galima praktiškai bet kurioje vietoje, netgi sankryžoje. Tiesa juose yra kontrolierius, kai tuo tarpu paprastuose šiuolaikiniuose dviaukščiuose jo nėra ir įlipti į autobusą galima tik pro priekines duris. Prie vairuotojo yra įrengtas terminalas, per kurį reikia perbraukti kortele.
Netgi jei jūsų kortelė nesuveiks, greičiausiai jus vis viena įleis į autobusą, ir tokiu atveju jūs pravažiuosit nemokamai. Londone važinėja labai daug autobusų ir apie 90 nuošimčių yra dviaukščiai. Todėl turite daug galimybių patekti į antrą aukštą ir atsisėsti priekyje. Ypač įdomu taip pasivažinėti vėlai vakare ar netgi naktį. Tarp kitko naktimis važinėja naktiniai autobusai, yra netgi specializuotų kaip pavyzdžiui „discobuss”
Atėję į „dabldekerių” stotelę, iškart suprasit kur galima iš jos nuvažiuoti, į kokio numerio maršrutą sėsti ir kada bus autobusas. Vakarais geriau važiuoti autobusais, nes metro stotys gana anksti užsidaro.
Londono įžymybes galima apžiūrėti važinėjant specialiais turistiniais autobusais. Bent trys autobusų operatoriai, London Sightseeing Tour, London Original Tour ir The Big Bus Company, siūlo pažintines ekskursijas po miestą, užšokai – nušokai (hop on-hop off) principu, kuris yra gana patogus.
Galima pasinaudoti ir taksi paslaugomis, įdomu pasivažinėti žymiaisiais „kebais”. Įsėdimas į taksi kainuoja apie 2 svarus, o nuvažiuotas kilometras apie 1,5 svaro. Išsikviečiant taksi telefonu kainuos perpus pigiau, tačiau didelė tikimybė kad atvažiuos ne žymusis” kebas”, o paprastas taksi. Ir jei jus paims ne žymusis „kebas”, nepergyvenkit ,nes „kebų” gamykla senai priklauso kinams, ten jie ir gaminami.
Tolimesnėms kelionėms labai tinka traukiniai. Nors kalbama, kad geležinkelis Anglijoje nepatikimas, kadangi ten be perstojo vyksta įvairiausi inžineriniai darbai, skirtingi kelio ruožai priklauso skirtingom kompanijom, nuolatiniai streikai. Vis dėlto traukiniais iki reikiamos vietovės nuvyksite žymiai greičiau ir patogiau nei su autobusu.
Artėjant olimpinėms žaidynėms ir siekiant sumažinti transporto srautus, Londone atsirado dviračių nuomos aikštelės. Stambiausią investicinį projektą finansavo Barklays Bank, kurio emblemos ir puikuojasi ant dviračių. Dviračių nuoma analogiška kaip Paryžiui, tačiau specialūs dviračių takeliai Londone yra ne visur. Yra ir alternatyvus variantas dviračių nuomai. Už 12 svarų ir 200$ užstatą, dviratį galima išsinuomoti Tooley st. esančioje dviračių parduotuvėje.
